Parodos

Pradžia  |  Lankytojams  >  Parodos  >  AMŽINYBĖS ATSPAUDAS. Italų Renesanso ir Baroko šedevrų krikščioniškieji siužetai XIX a. graviūrose

AMŽINYBĖS ATSPAUDAS. Italų Renesanso ir Baroko šedevrų krikščioniškieji siužetai XIX a. graviūrose

2016 m. gegužės 18–rugsėjo 25 d.
Valdovų rūmai

 |  Renginiai

Parodoje pristatomi žymių italų Renesanso ir Baroko dailininkų XIX a. reprodukuoti religinės tematikos kūriniai. Grafikos kūriniuose galima išvysti garsių Italijos Renesanso ir Manierizmo dailininkų, tokių kaip Sandras Botičelis (Sandro Botticelli), Ticianas (Tiziano Vecellio), Paolas Veronezė (Paolo Veronese), Džovanis Belinis (Giovanni Bellini), Andrėja del Sartas (Andrea del Sarto), Domenikas Puligas (Domenico Puligo) ir ki., darbus. Renesanso epochos meistrų darbai išsiskiria ypatinga įtaiga, stipria emocine ar net dramatine išraiška, daug dėmesio teikiama simboliams. O Baroko dailė įnešė pompastikos ir puošnumo, imta ypač natūralistiškai perteikti Šventojo Rašto pasakojimus bei šventuosius. Apie šias permainas liudija tuo metu kūrusių Matėjo Roselio (Matteo Rosselli), Gvido Renio (Guido Reni), Džovanio Lanfranko (Giovanni Lanfranco), Karlo Dolčio (Carlo Dolci) ir kitų dailininkų darbai. Pagal juos sukurta reprodukcinė grafika taip pat rodoma parodoje.

Tarptautinėje parodoje iš viso pristatomos 63 graviūros, sukurtos XIX a. pagal žymių Italijos XV–XVIII a. dailininkų religinės tematikos tapybos darbus. Kūrinių siužetai pasižymi įvairove, apima Šventojo Rašto pasakojimus apie Jėzaus Kristaus gimimą ir Kančios ciklą, pristatomi ir šventųjų atvaizdai, jų gyvenimo epizodai, padaryti stebuklai. Gausiausia graviūrų grupė – Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu kompozicijos – rodo stiprų Dievo Motinos kultą. Kūriniais atskleidžiamas Renesanso laikotarpiu susiformavęs nuoširdesnis šventosios, kaip motinos, užmezgančios ryšį su vaiku, tipas. Reprodukcinė grafika suteikia galimybę išvysti Renesanso atneštas ir kūriniuose pritaikytas naujoves: trimatės erdvės iliuzijos plokštumoje perteikimą, šviesokaitą, taisyklingai anatomiškai vaizduojamas žmogaus figūras, organišką jungtį tarp fono ir vaizduojamo objekto.

Parodoje pristatomi ne originalūs kūriniai, o XIX a. reprodukuotos graviūros, tačiau menine verte šie meistriški grafikos darbai nenusileidžia originalams. Kuriant grafiką reikėjo gero profesinio pasirengimo ir puikaus techninių subtilybių išmanymo. Dailininkas turėjo mokėti perteikti kompoziciją, piešinį, šviesokaitą, gebėti pakeisti kūrinio formatą, mokėti kaitalioti kompozicijos elementus ir atskleisti reprodukuojamo dailininko kūrybos stilių. Todėl parodoje pristatomus dailininkų Antonijaus Vivianio (Antonio Viviani), Džuzepės Rosio (Giuseppe Rossi), Ignacijaus Bonajučio (Ignazio Bonaiuti) ir daugelio kitų reprodukcinės grafikos kūrinius galima vertinti kaip aukščiausios meistrystės darbus. Reprodukcinė grafika suklestėjo XIX a., tokį jos populiarumą labiausiai nulėmė šios dailės rūšies pritaikomumas mene ir moksle. Švietimo epochos polinkis į didaktinį meną taip pat ne mažiau prisidėjo prie grafikos sklaidos. Reprodukcinė grafika daugiausia kurta pagal tapybos darbus, kopijuoti žymiausių dailininkų kūriniai, kartu taip Europai ir visam pasauliui buvo plačiai pristatytas klasikinis menas, didžiųjų meistrų sukurtas paveldas. Taigi grafika, kaip ir tapybos reprodukavimas, ilgą laiką suvokta kaip mokymo priemonė. Reprodukcinė grafika taip pat naudota ir mokslo reikmėms. Jos kūriniais buvo iliustruojami įvairūs moksliniai veikalai.

Šiame kontekste svarbu paminėti, kad reprodukcinė grafika klestėjo ir Lietuvoje. XIX a. pradžioje Vilniaus universitete net buvo įkurta Raižybos (grafikos) katedra, ji tapo svarbia Vilniaus meno mokyklos dalimi, veikė iki pat uždarant universitetą ir išugdžiusi daugybę gabių menininkų. Jos dėstytojai ir studentai buvo susiję ir su to meto Italijos grafikos tradicija, nes buvo mokęsi Romos, Florencijos ir Milano mokyklose.

Valdovų rūmų muziejuje pristatomi XIX a. italų grafikos kūriniai iš Gardino valstybinio religijų istorijos muziejaus rinkinių suteikia puikią galimybę reprodukcinės grafikos darbuose vienoje vietoje pamatyti Italijos Renesanso ir Baroko epochų garsiausių meistrų religinės tematikos šedevrus, pasigėrėti XIX a. raižytojų aukšta meistryste, pažinti bendrąsias europinio grafikos meno raidos tendencijas ir jų atspindžius Lietuvos dailės istorijoje, aktualinti Lietuvos dailės paveldo, jo europinių ryšių ir likimo problematiką.

Parodos globėjai
Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Baltarusijos Respublikoje
EVALDAS IGNATAVIČIUS
Baltarusijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje
ALEKSANDR KOROL

Parodos organizatoriai
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Vilnius)
Gardino valstybinis religijų istorijos muziejus (Baltarusija)

Parodos kuratorė
Rita Lelekauskaitė

Parodos koncepcijos ir ekspozicijos plano autoriai
Vydas Dolinskas
Rita Lelekauskaitė

Parodos kultūrinės programos koordinatorės
Austėja Brasiūnaitė
Jolanta Karpavičienė

Parodos edukacinės programos koordinatorė
Vida Kaunienė

Parodos leidybos koordinatorės
Laima Kunickytė
Gintarė Tadarovska

Parodos informacijos koordinatoriai
Ramunė Hazir
Mindaugas Puidokas
Birutė Šulinskienė

Parodos techninio įrengimo koordinatoriai
Kęstutis Karla
Eduardas Kauklys

Rėmėjai

Parodos informaciniai rėmėjai   

           

Atnaujinta
2016-06-01
Pradžia  |  Lankytojams  >  Parodos  >  AMŽINYBĖS ATSPAUDAS. Italų Renesanso ir Baroko šedevrų krikščioniškieji siužetai XIX a. graviūrose