Parodos

Pradžia  |  Lankytojams  >  Parodos  >  Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos archeologiniai radiniai. Kasdienybė Vilniaus dvare

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos archeologiniai radiniai. Kasdienybė Vilniaus dvare

2016 m. balandžio 29–rugsėjo 11 d.
Nacionalinis istorijos ir kultūros muziejus–draustinis „Nesvyžius“

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje bei kunigaikščių Radvilų rezidenciją Nesvyžiuje sieja tiek gilūs istoriniai, tiek ir glaudūs nūdienos ryšiai. O ir prabanga bei kasdienybė ir istoriniais laikais, ir šiandien abiejose rezidencijose turi neabejotinų paralelių.

Iš Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje buvo valdoma bendra lietuvių, baltarusių, ukrainiečių, lenkų ir kitų tautų sukurta bei puoselėta valstybė – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kuri kažkada driekėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Iš senosios Lietuvos valstybės sostinės ir jos įvairialypio gyvenimo centro – didžiojo kunigaikščio rezidencijos – po visą šalį sklido politinės valdžios pareiškimai, ūkinės politikos nurodymai, karybos poreikių aktualijos, kultūros bei meno įtakų apraiškos, kasdienio gyvenimo mados.

Vienas svarbiausių regioninių centrų, per kurį iš Vilniaus buvo valdoma visa Lietuvos Didžioji kunigaikštystė, nuo Liublino unijos laikų iš esmės apėmusi jau tik šiandieninės Lietuvos ir Baltarusijos teritorijas, buvo Nesvyžius su savo įspūdinga rezidencija ir idealiu miestu, kurį sukūrė ir išpuoselėjo galingiausia ir garsiausia senosios Lietuvos valstybės didikų giminė – Šventosios Romos Imperijos kunigaikščiai Radvilos, dažnai vadinti nevainikuotais Lietuvos valdovais.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis maršalka ir Vilniaus vaivada kunigaikštis Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, kaip vienas įtakingiausių Lietuvos valstybininkų ir Nesvyžiaus spindesio kūrėjų, vienodai jaukiai turėjo jaustis tiek vykdydamas ministro pareigas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje, tiek kurdamas savo rezidenciją Nesvyžiuje. Abiejų istorinių rezidencijų ryšius ir panašumus gali paliudyti ne tik istorinės rūmų gyvenimo, ceremonijų, prabangos paralelės, bet ir įvairialypės buities detalės. Pavyzdžiui, identiški ar bent jau labai panašūs krosnių kokliai su kunigaikščių Radvilų herbais, randami tiek Vilniuje, tiek Nesvyžiuje. Neabejotinai ir kiti kasdienybės elementai ar rakandai ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, ir Radvilų rezidencijoje Gotikos, Renesanso ir ankstyvojo Baroko epochose turėjo būti labai artimi.

Tiesa, kai XVII a. viduryje Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje nusiaubė Maskvos kariuomenė ir ši rezidencija daugiau niekada nebeatgavo savo didybės ir reikšmės, o XIX a. pirmaisiais metais carinės Rusijos administracijos parėdymu iš viso buvo sulyginta su žeme, Nesvyžiaus pilis savo šeimininkų kunigaikščių Radvilų rūpesčiu dar kelis kartus atgimė ir, nors ir daug kartų niokota, buvo išsaugota iki šių dienų bei dabar yra įspūdingai restauruojama. Tuo tarpu du šimtus metų neegzistavusius Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje reikėjo atkurti nuo pamatų. Tai ir buvo padaryta 2002–2009 m. Taigi, šių abiejų svarbių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinių rezidencijų likimas, kaip akivaizdžiai matyti, glaudžiai susijęs su pačios valstybės raidos peripetijomis, tiesiog yra valstybingumo raidą dokumentuojantis veidrodis. Ši aplinkybė pabrėžia ir abiejų rezidencijų simbolinę reikšmę: šeimininkai jas puoselėjo, jomis didžiavosi, o priešai stengėsi jas nuniokoti ir sunaikinti.

Tad ypatingai džiugina pastarųjų dešimtmečių situacija, kai ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje, ir kunigaikščių Radvilų pilis Nesvyžiuje atgimsta naujam gyvenimui, atgauna savo spindesį, įtvirtina savo reikšmę istorinėje atmintyje ir, pakitusiomis sąlygomis bei naujomis formomis, tęsia savo istorinę misiją. Abiejose rezidencijose įsikūrė nacionalinį statusą turinčios muziejinės institucijos, kurios rūpinasi istorinių objektų restauravimu ir atkūrimu, rinkinių gausinimu ir jų populiarinimu. Šių ir kitų darbų tikrai užteks dar ne vienai kartai.

Nacionalinis muziejus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai bei Nacionalinis istorijos ir kultūros muziejus–draustinis „Nesvyžius“, jausdami istorinės tradicijos įpareigojimą bei suprasdami bendro paveldo pažinimo patrauklumą, nuolat bendradarbiauja bei palaiko glaudžius ryšius. Vienas 6io bendradarbiavimo rezultatų – 2016 m. balandžio 29 d. Nesvyžiaus pilyje surengta paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos archeologiniai radiniai. Kasdienybė Vilniaus dvare“.

Ši paroda Baltarusijos kultūrinei visuomenei, moksleivijai ir skaitlingiems Nesvyžiaus pilies lankytojams iš užsienio šalių pristato XIV–XVIII a. – Gotikos, Renesanso ir Baroko epochų – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir jų dvaro, aplinkos buitį bei kasdienybę. Parodos eksponatai atspindi penkias svarbiausias temas – koklius (rezidencijos šildymo sistemą ir interjero dekoravimą), karybą (ginklus ir šarvus), maistą ir indus, higieną ir sanitariją, papuošalus. Didžiausias chronologinis parodos akcentas skiriamas XV–XVII a. I pusei. Tuo metu Vilniaus rūmai klestėjo ir absorbavo bei skleidė naujausias kasdienybės ir prabangos madas ne tik visai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, bei ir už jos ribų. Šio laikotarpio archeologinių radinių rinkinys yra labai turtingas, įvairus bei reprezentatyvus ir informatyvus. Jis paliudija ir bendrąsias to meto kasdienio gyvenimo tendencijas visoje Europoje. Galima drąsiai tarti, kad panašūs daiktai tuo metu buvo pažįstami ir Nesvyžiaus šeimininkams. Todėl džiugu, kad yra galimybė pasidalinti lietuvių ir baltarusių bei kitų tautų, kažkada sudariusių Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, bendro paveldo klodais, kurių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinių tyrimų metu rasta labai gausiai. Kaip Pompėjai taikliai ir išsamiai pasakoja apie visos Senovės Romos imperijos paveldą, taip ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje radiniai gali įvairiapusiškai iliustruoti visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spalvingą palikimą.

Baltarusijos kultūrinei visuomenei Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai greta kitų eksponatų jau buvo pristatyti Baltarusijos Respublikos nacionaliniame istorijos muziejuje Minske 2012 m. surengtoje parodoje „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“. Tačiau šįkart į Nesvyžiuje eksponuojama bene tris kartus daugiau vertybių, o be to – jos pristatomos keliais teminiais pjūviais. Tad parodos lankytojai ir šio katalogo skaitytojai turi puikią progą išsamiau susipažinti su XIV–XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdieninio gyvenimo svarbiais aspektais, pamatyti prieš 600 ar bent jau 400 metų sukurtas vertybes, kurių Nesvyžiuje galbūt išliko ar buvo rasta mažiau, nes ši pilis dar ir XX a. pirmoje pusėje buvo modernizuojama ir tarnavo kaip kunigaikščių Radvilų rezidencija.

Parodos organizatoriai
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Nacionalinis istorijos ir kultūros muziejus–draustinis „Nesvyžius“

Projekto iniciatorius
Nacionalinio istorijos ir kultūros muziejaus–draustinio „Nesvyžius“ direktorius
dr. SERGEJ KLIMOV

Parodos kuratoriai
dr. Povilas Blaževičius
Eglė Zaveckienė
Sigita Venckūnienė

Parodos organizavimo ir leidybos koordinatoriai
Marijus Uzorka
Gintarė Tadarovska

Atnaujinta
2016-07-14
Pradžia  |  Lankytojams  >  Parodos  >  Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos archeologiniai radiniai. Kasdienybė Vilniaus dvare