Parodos

Pradžia  |  Lankytojams  >  Parodos  >  SAKSONIJOS KURFIURSTAI – LIETUVOS DIDIEJI KUNIGAIKŠČIAI. Dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III

SAKSONIJOS KURFIURSTAI – LIETUVOS DIDIEJI KUNIGAIKŠČIAI. Dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III

2018 m. liepos 6–spalio 14 d.
Valdovų rūmai

Dresdeno valstybiniai meno rinkiniai ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai šia sensacinga tarptautine paroda „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“ mini ir švenčia Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį (1918–2018). Ši neįkainojamų lituanistinių lobių paroda yra neabejotinai ne tik bene svarbiausias Lietuvos muziejinio gyvenimo ir kultūros vyksmo metų įvykis, bet ir išskirtinė Vokietijos ir Saksonijos dovana Lietuvai jos jubiliejaus proga. Ir šią puikią dovaną lietuvių tautai skiria viena garsiausių ir savo rinkiniais turtingiausių muziejinių institucijų Europoje ir pasaulyje, besirikiuojanti į vieną gretą su Vatikano muziejais, Paryžiaus Luvru ar Britų muziejumi Londone – Drezdeno valstybiniai meno rinkiniai. Paroda tuo pačiu pažymi ir įprasmina Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimo pabaigtuves. Nors bendri Vetinų dinastijos valdovai šiuose anuomet negalėjo gyventi nuniokotuose ir apleistuose rūmuose, tačiau dabar laikinai sugrįžo į savo Vilniaus rezidenciją parodos būdu, sugrąžindami ir istorinę atmintį.

Tarptautinės parodos „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“ išskirtinę kultūrinę, istorinę, diplomatinę, politinę reikšmę ir Lietuvos bei Vokietijos istorinių saitų, taip pat artimo nūdienos bendradarbiavimo svarbą akcentuoja ypatinga projekto globa, kurią suteikė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Frankas Valteris Šteinmajeris (Frank-Walter Steinmeier). Jos svarbą liudija ir 2018 m. liepos 6 d. atidarymo iškilmių ypatingi svečiai – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir Vokietijos Federacinės Respublikos valstybės ministrė kultūrai ir medijoms prof. Monika Griuters (Monika Grütters).

Paroda ir jos unikaliomis vertybėmis siekiama apžvelgti Lietuvos ir Saksonijos istorinius, politinius, kultūrinius ir meninius ryšius, apimančius bemaž 1000 metų bei prasidedančius nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo, kuris taip pat susijęs su Saksonija. Parodos baigiamieji akcentai chronologiškai atveda iki pat XX a. pradžios, modernios Lietuvos valstybės kūrimo epochos, kai Saksonija suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvos valstybės tapsme. Parodoje atsekama tūkstantmetė „saksoniškoji gija“ natūraliai susieja senosios Lietuvos valstybės – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – ir moderniosios Lietuvos Respublikos valstybingumo tradicijas į nedalomą vienumą. Ji leidžia apmąstyti Lietuvos raidą Europos istorijos kontekste, prisiminti lūžinius valstybės praeities taškus, atskleisti aktyvius santykius su kaimynais, pirmiausia – su Lenkija ir Vokietija, atpažinti bendrus europinius kultūros ir meno ženklus, pasidžiaugti bendro paveldo klodais, stiprinti istorinę atmintį ir puoselėti europinę tapatybę.

Tačiau pagrindinis chronologinis parodos akcentas – tai Saksonijos kurfiurstų, tapusių Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais ir Lenkijos karaliais, Augusto II (1697–1733) ir jo sūnaus Augusto III (1733–1763) valdymo laikai, po viena karūna sutelkę kelias valstybes ir tautas, jų materialines ir dvasines galias, teikę daug vilties ir galimybių, sudarę puikias sąlygas sužydėti Baroko kultūrai ir menui, tačiau kartu atnešę ir nesėkmių kartėlio. Bendrų valdovų dvaro kultūra ir menas yra pagrindinis teminis parodos dėmesio laukas. Retai susimąstoma, kad ne tik Vilnius ir Kaunas, bet ir daugelis plačios buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionų nuo Tytuvėnų iki Mozyriaus, nuo Gardino iki Polocko pasipuošę turtingo vėlyvojo Baroko architektūriniais paminklais, kurie sukurti būtent valdant Saksonijos Vetinų dinastijos valdovams. Šis XVIII a. 1 pusės barokinis paveldas yra vienas ryškiausių bei lengviausiai atpažįstamų europinės kultūros ir meno ženklų šiame Europos regione. Kalbama apie savitą Vilniaus vėlyvojo baroko meno mokyklą. O niekur kitur pasaulyje nėra tiek daug Lietuvos valstybę įkūnijančių ženklų – Vyčio herbų – kaip Drezdene, su kuriuo lygintis galėtų nebent Krokuva, bendrų Lenkijos ir Lietuvos valdovų miestas. Kad Dresdene tiek daug Lietuvos pėdsakų – kuo galima akivaizdžiai įsitikinti ir susipažįstant su parodos turiniu bei konkrečiais eksponatais – taip pat nusipelnė bendri valdovai Augustai.

Tarptautinės parodos „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“ 500 kv. m ploto erdvėse pristatoma net 150 unikalių bei įvairių vertybių iš 8 muziejų, sudarančių Dresdeno valstybinius meno rinkinius. Tai lobiai iš Ginklinės (Rüstkammer), Žaliųjų skliautų (Grünes Gewölbe), Porceliano rinkinio (Porzellansammlung), Monetų kabineto (Münzkabinett), Senųjų meistrų galerijos (Galerie Alte Meister), Taikomosios dailės muziejaus (Kunstgewerbemuseum), Grafikos kabineto (Kupferstich-Kabinett) ir Skulptūrų rinkinio (Skulpturensammlung). Specialiai šiai parodai surinktą autentiškų eksponatų kolekciją papildo vienas kitas istorinės ikonografijos vaizdas. Bene pirmą kartą Lietuvos muziejininkystės istorijoje pasaulinio garso muziejų kompleksas pristato tokią didelę ir vertingą senojo paveldo parodą, turinčią tokį ryškų lituanistinį kontekstą. Atkreiptinas dėmesys į eksponatų lygį ir reikšmę. Nemaža Vilniuje rodomų vertybių dalis yra Dresdeno muziejų jau esamų ar artimiausiu metu planuojamų atverti nuolatinių ekspozicijų svarbūs akcentai. Grįžę iš Vilniaus jie netrukus papuoš baigiamos atkurti Dresdeno rezidencinės pilies reprezentacinius interjerus ir daugelį metų daugiau niekur nebekeliaus. Ši aplinkybė paliudija, kokią didelė išimtį Lietuvai daro Dresdeno valstybiniai rinkiniai, atveždami į Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje savo lobius.

Atsižvelgiant į eksponatų gausą ir svarbą, tarptautinė paroda „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“ suskaidyta į penkias temines dalis, iš kurių pirmoji ir paskutinioji turi ir chronologinį aspektą.

Parodos pradžioje, pirmojoje dalyje „Ryšių pradžia“, vienu kitu akcentu siekiama pristatyti gilią praeitį siekiančius Lietuvos ir Saksonijos ryšius, siekiančius 1009 m. pirmąjį Lietuvos vardo paminėjimą Saksonijos–Anhalto miesto Kvedlinburgo (Quedlinburg) vienuolyno analuose. Lietuvos, Lenkijos ir Saksonijos dinastinių ryšių pradžia taip pat siekia dar vėlyvuosius Viduramžius: 1496 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio duktė Barbora ištekėjo už Saksonijos kunigaikščio ir Meiseno markgrafo Georgo Barzdotojo. Renesanso epochoje Saksoniją ir Lietuvą, Dresdeną ir Vilnių susiejo garsaus italų skulptoriaus Džovanio Marijos Moskos Padovano (Giovanni Maria Mosca Padovano) kūryba. Pirmoje parodos dalyje lankytojai gali pasigėrėti užburiančia Dresdeno, vadinto vokiečių Atėnais arba Elbės Florencija, panorama bei puikaus barokinio miesto ir jo švenčių vaizdais, atsiveriančiais iš XVIII a. vid. sukurtų garsaus dailininko Bernardo Beloto (Bernardo Bellotto), vadinamo Kanaletu (Canaletto) (1 il.) ir kitų autorių grafikos darbų. XVI a. Lietuvos istorijos vingius primena su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi Steponų Batoru siejamas 1583 m. kalavijas (2 il.) bei Maskvos caro Ivano Žiauriojo auksinis indas (kaušas), po 1563 m. sukurtas iš aukso, maskvėnų užgrobto užėmus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestą Polocką (3 il.).

Parodos antroji dalis „Vetinų rinkimai“ primena Augusto II ir Augusto III rinkimus bei bando atkurti jų karūnacijos (1697 ir 1733–1734 m.) Lenkijos karaliais ir Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais ceremonijų įvaizdį, kurį ypatingai sustiprina šiose iškilmėse naudoti autentiški muzikiniai instrumentai (trimitai ir būgnai), ginklai (partizanos, arba ietys), unikalios Lenkijos ir Lietuvos karūnacinės vėliavos ir kalavijai. Šioje erdvėje dėmesį patraukia garsaus dailininko Luji de Silvestro (Louis de Silvestre) aplinkos dailininko sukurtas reprezentacinis Augusto II portretas (4 il.) bei garsiose Meiseno porceliano dirbtuvėse XIX a. pagal 1745 m. modelį sukurta raito Augusto III skulptūrėlė (5 il.). Čia pat rodomos ir absoliučiai unikalios lituanistinės relikvijos, pabrėžiančios Lietuvos savarankiškumą Abiejų Tautų Respublikoje – 1733–1734 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karūnacinė vėliava (6 il.) ir kalavijas (7 il.), esančios greta analogiškų Lenkijos ženklų.

Parodos trečioji dalis „Dvaro reprezentacija“ yra ekspozicijos kulminacija: tai – tarsi mažas lobynas, paliudijantis Saksonijos, Lietuvos ir Lenkijos valdovų Augusto II ir Augusto III dvaro europines kultūrines tradicijas, meno vertybių ir brangenybių vaidmenį reprezentuojant valdovo statusą, simbolinę insignijų ir apdovanojimų reikšmę, valdovams dirbusių menininkų meistriškumą, išskirtinę Vetinų dvaro prabangą ir iškilmių kultūrą, kolekcionavimo aistrą. Labiau juvelyrinį dirbinį nei ginklą primenantis 1719–1722 m. garsaus auksakalio Johano Melchioro Dinglingerio (Johann Melchior Dinglinger) sukurtas ceremonijų kalavijas (8 il.) pirmasis pasitinka kiekvieną salės lankytoją. Šios erdvės gilumoje dėmesį taip pat patraukia prieš 1719 m. sukurtas įstabių baroko formų sostas (9 il.) ir virš jo esantis XVIII a. pradžios herbinis kartušas (10 il.), simbolizuojantis Vetinų dinastijos valdytą Saksonijos, Lietuvos ir Lenkijos sąjungą. Į akis krinta ir karališkosios regalijos su 1697 m. žymaus juvelyro Johano Frydricho Klemo (Johann Friedrich Klemm) nukaldinta Augusto II karūna (11 il.) bei šiam valdovui popiežiaus 1725 m. atsiųsta pašventintąja kepure (12 il.) priešakyje.

Abipus sosto galima pasigrožėti 1705 m. Augusto II įsteigto pirmojo Lenkijos ir Lietuvos valstybinio apdovanojimo – XVIII a. 2 pusės Baltojo erelio ordino elementų iš deimantų garnitūro (13 il.) – bei su Habsburgais siejamo vieno seniausių ir labiausiai prestižinių Europos ženklų – XVIII a. vid. Aukso vilnos ordino su gelsvaisiais Brazilijos topazais (14 il.) – simbolika, juvelyrikos meistryste bei brangakmenių spindesiu. Vetinų dvaro madas ir prabangą atspindi auksu puoštas apie 1700 m. pasiūtas Augusto II rūbas (15 il.) bei po 1734 m. sukurtas ir 1763 m. taisytas Augusto III žiedas su įstabiu lašo formos rožiniu deimantu (16 il.). Vienas egzotiškiausių parodos eksponatų – reta 1734 m. sukurta stručio formos taurė (17 il.) – primena ypatingą Vetinų polinkį kaupti brangenybių, meno kūrinių, retenybių kolekcijas.

Parodos ketvirtoji dalis „Lietuviškieji akcentai“ pristato ištisą „Grožybių galeriją“ („Galerie der Schönheiten“), t. y. XVIII a. 1 pusės Vetinų dvaro Dresdene gražiausių moterų, susijusių su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Oginskių, Radvilų, Čartoriskių, Višnioveckių, Pociejų, Zavišų ir kt. giminėmis, portretų, sukurtų garsių dvaro dailininkų Luji de Silvestro ir Adamo Manjokio (Adám Mányoki), rinkinį. Net iš dviejų portretų žvelgia Marcibelė Oginskytė Zavišienė, kurią Luji de Silvestras pavaizdavo su gėlių girlianda (18 il.).

Daug istorinių su Lietuva susijusių asmenybių įamžinta ir rodomose medaliuose. Vetinų dinastijos valdovai kartais savo kolekcijas pildė gaudami dovanų ar įsigydami vertybių iš Lietuvos ir Lenkijos didikų, pavyzdžiui, japoniško porceliano ar ginklų iš kunigaikščių Radvilų, kurie Augustui II yra dovanoję itin įspūdingą XVII a. vididurio skydą (19 il.). Dresdene saugomas ir unikalus garsaus italų architekto, scenografo ir muziko Džovanio Batistos Džizlenio (Giovanni Battista Gisleni), kuris XVII a. viduryje bemaž 40 metų dirbo Lenkiją ir Lietuvą valdžiusios Vazų dinastijos atstovams bei lankėsi Vilniuje ir čia paliko savo kūrinių, eskizų albumėlis (20 il.). Apie 1733 m. sukurto Augusto III reprezentacinio karūnacinio servizo dalys, papuoštos jungtiniais Saksonijos, Lietuvos ir Lenkijos herbais (21 il.) primins, kodėl XVIII a. pradžioje Meisene atrastas porcelianas ir įkurta manufaktūra tapo Vetinų dinastijos ir Saksonijos vizitine kortele visame pasaulyje.

Paskutinė, parodos penktoji dalis „Žmonės ir faktai“ atskleis kelis svarbius Vetinų epochos istorinius įvykius, tarp kurių išsiskiria skaudžias pasekmes Lietuvai atnašęs XVIII a. pradžios Didysis šiaurės karas, bei kitas iškilias asmenybes greta valdovų, XVIII–XX a. pradžioje siejusias Saksoniją ir Lietuvą (pavyzdžiui, Adomą Mickevičių (Adam Mickiewicz), Juozapą Ignotą Kraševskį (Józef Ignacy Kraszewski), Mikalojų Konstantiną Čiurlionį). Jau daugiau nei 300 metų sklando legendos apie Augusto II nepaprastą jėgą, dėl kurios šis valdovas dažnai vadinamas Augustu Stipriuoju. Parodoje kaip tik galima pamatyti šio valdovo jėgos produktą – 1711 m. sulaužytą pasagą (22 il.). Simboliška, jog Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui skirtą parodą užbaigia paskutiniojo Saksonijos karaliaus Frydricho Augusto III (Friedrich August III.), kuris 1918 m. buvo svarstomas kaip galimas kandidatas į Lietuvos karaliaus sostą, portretas (23 il.), beje, paskolintas šio valdovo palikuonių.

Ši turininga ir ypatingai vertinga tarptautinė paroda „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“ – ilgamečio kolegiško bendradarbiavimo tarp Drezdeno valstybinių meno rinkinių ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rezultatas. Dalis Vilniaus parodoje pristatomų vertybių iki šiol nebuvo iškeliavusios ne tik iš Vokietijos, bet ir iš savo saugojimo vietos. Keletas lituanistinių vertybių specialiai restauruota Vilniaus parodai. Tai suteikia jai papildomą prasmę ir vertę.

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kartu su Drezdeno valstybiniais meno rinkiniais, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje ir kitais partneriais šį tarptautinės reikšmės muziejinį įvykį įamžins išsamiu moksliniu katalogu, kuriame publikuojami Saksonijos ir Lietuvos ryšių istoriją ir Dresdeno meno rinkinius pristatantys tekstai, visų vertybių išsamūs aprašymai ir fotografijos. Taip pat rengiama ir mokslinė publikacija, kurioje siekiama paskelbta 2017 m. vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos „Vieno valdovo ištikimi pavaldiniai...“: Lietuva ir Saksonija valdant Vetinams“ medžiaga. Tarptautinę parodą taip pat lydi platus mokslinių, kultūrinių ir švietėjiškų renginių ciklas, siūlomi edukaciniai renginiai.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir Drezdeno valstybinių meno rinkinių, o ypač jų Drezdeno rezidencinės pilies padalinio bendradarbiavimas vyksta nuo 2004 m. Dresdeno rezidencinės pilies atstatymas po Antrojo pasaulinio karo sunaikinimų ir pritaikymas muziejinei paskirčiai tapo viena svarbiausių metodinių atramų Vilniuje atkuriant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus. Drezdeno rezidencinės pilies atstatymo koordinatorius, Žaliųjų skliautų ir Ginklinės direktorius prof. Dirkas Zyndramas (Dirk Syndram) tapo oficialiu Valdovų rūmų atkūrimo konsultantu ir daug padėjo, patarė įvairiais atkūrimo, muziejinės veiklos klausimais.

Tad Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų bendruomenė savo ir parodos lankytojų vardu nuoširdžiausiai dėkoja Drezdeno valstybinių meno rinkinių vadovams – generalinei direktorei prof. Marionai Akerman (Marion Ackermann) ir direktoriui prof. Dirkui Zyndramui už bičiulišką bendradarbiavimą, kolegiškumą ir palankumą, paramą ir supratingumą.  Ačiū būtina tarti ir kitiems Drezdeno valstybinių meno rinkinių bei atskirų muziejų ir rinkinių vadovams, moksliniams darbuotojams, saugotojams, restauratoriams, katalogo tekstų autoriams, fotografams, visiems prisidėjusiems prie epochinės parodos „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“ Vilniuje sėkmingo surengimo.

Parodos globėjai
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia GRYBAUSKAITĖ
Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Frank-Walter STEINMEIER

Parodos rengėjai
Drezdeno valstybiniai meno rinkiniai / Staatliche Kunstsammlungen Dresden
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

Parodos organizavimo partneriai
Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje
Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijos Federacinėje Respublikoje

Drezdeno valstybinių meno rinkinių atsakingieji direktoriai
Prof. dr. Dirk SYNDRAM
Dr. Julia WEBER
Dr. Stephan KOJA

Valdovų rūmų muziejaus atsakingieji direktoriai
Dr. Vydas DOLINSKAS
Dr. Jolanta KARPAVIČIENĖ
Eduardas KAUKLYS

Parodos koncepcijos autoriai
Prof. dr. Dirk SYNDRAM
Dr. Vydas DOLINSKAS

Parodos kuratoriai
Dr. Theda JÜRJENS
Dalius AVIŽINIS

Parodos techninis koordinatorius
Marijus UZORKA
Catrin DIETRICH

Parodos restauracinės priežiūros koordinatoriai
Medeina STEPONAVIČIŪTĖ
Prof. dr. Jūratė SENVAITIENĖ
Catrin DIETRICH

Parodos leidybos koordinatorė
Dr. Živilė MIKAILIENĖ

Parodos mokslinės ir kultūrinės programos koordinatoriai
Dr. Jolanta KARPAVIČIENĖ
Vytautas GAILEVIČIUS
Arnita PETRULYTĖ

Parodos edukacinės programos koordinatorės
Dr. Nelija KOSTINIENĖ
Daiva TUINYLIENĖ

Parodos informacijos koordinatoriai
Ramunė VAIČIULYTĖ
Mindaugas PUIDOKAS

Parodos įrengimo koordinatoriai
Eduardas KAUKLYS
Kęstutis KARLA

Parodos įrengimo technikai
Eugenijus ILIŠKA
Tomas KUBILIŪNAS
Aurimas RAMELIS
Ričardas SEREDIS
Gintaras ŠĖMYS
Vydmantas VALANTAVIČIUS
Tomas VALATKEVIČIUS
Česlavas VOITONIS

Atnaujinta
2018-06-19
Pradžia  |  Lankytojams  >  Parodos  >  SAKSONIJOS KURFIURSTAI – LIETUVOS DIDIEJI KUNIGAIKŠČIAI. Dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III