Renginiai

Pradžia  |  Lankytojams  >  Renginiai  >  Vieša paskaita „Prahos pilies Senieji karališkieji rūmai ir jų statybos istorija“

Vieša paskaita „Prahos pilies Senieji karališkieji rūmai ir jų statybos istorija“

Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programa

2017 m. balandžio 26 d., trečiadienis, 18.00–19.30 val.
Valdovų rūmų Lankytojų vestibiulio auditorija

Vienas žymiausių, kompetentingiausių ir labiausiai patyrusių Čekijos architektų restauratorių, savo darbais žinomų toli už Čekijos ribų, dr. Petras Choteboras (Petr Chotěbor) gimė 1950 m. lapkričio 9 d. Prahoje. Jau 35 metus jis rūpinasi Prahos pilies priežiūra ir restauravimu, svarbiausio Čekijos paveldo objekto istorijos ir architektūros tyrimais bei jų duomenų skleidimu.

Kalbėdamas apie savo darbą, visuomet pabrėžia, kad istorija ir architektūra jį domino nuo pat vaikystės. 1975 m. baigė Prahos technikos universitetą, kur studijavo architektūrą, bei Viduramžių archeologijos studijas Prahos Karolio universitete. 1985 m. apgynė daktaro disertaciją tema „Čekijos Viduramžių tvirtovių statybinės konstrukcijos“.

Nuo 1975 iki 1982 m. dirbo Kultūros paveldo restauravimo centre Prahoje. 1982 m. pradėjo dirbti Prahos pilies Čekijos Respublikos prezidento kanceliarijos kultūrinio paveldo skyriaus architektu restauratoriumi, šiuo metu šiam skyriui vadovauja. Bendradarbiauja mokslinių tyrimų srityje, rengia nuolatines ekspozicijas (pvz., Prahos pilies istorinės ir architektūrinės raidos) ir parodas bei mokslines publikacijas, dalyvauja įvairių architektūros istorijos žinynų ir enciklopedijų sudarymo, Prahos pilies vadovų rengimo darbuose. Populiariausios ir labiausiai vertinamos dr. P. Choteboro publikacijos skirtos Čekijos gotikos architektūrai, Prahos pilies architektūrinei raidai ir jos svarbiausiems aspektams valdant Karoliui IV, taip pat Vidurio Europos benediktinų ordino architektūros istorijai, Šv. Vito katedrai, Viduramžių architektūros technologijoms ir statybos problemoms, Viduramžių pastatų restauravimo metodikai ir pan. Jo parengtas Prahos pilies vadovas tapo viena populiariausių šio tipo knygų ir buvo kelis kartus naujai perleistas.

Kaip vienas labiausiai patyrusių ir autoritetingiausių architektų restauratorių visoje Europoje nuo 2003 m. dr. P. Choteboras aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje atkūrimo specialistais, juos konsultuoja įvairiais autentiškų elementų restauravimo, pagrįsto atkūrimo, muziejinių ekspozicijų įrengimo klausimais. Jis kelis kartus priėmė Valdovų rūmų atkūrimo darbus vykdančius specialistus – tyrėjus, architektus, muziejininkus – Prahos pilyje, dalijosi savo vertinga patirtimi. Nuo 2006 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministro kvietimu dr. P. Choteboras tapo oficialiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo konsultantu – užsienio ekspertu.

Tad pristatomoje paskaitoje apie Prahos pilies Senuosius karališkuosius rūmus ir jų statybos istoriją kalbės šiandien šiuos klausimus ir problemas geriausiai išmanantis europinio lygio specialistas, tęsiantis gilias Čekijos paminklosaugos ir restauravimo teorijos bei praktikos tradicijas.


Prahos pilies Senieji karališkieji rūmai turi ir ryškių lituanistinių istorinės raidos aspektų. Du Čekijos valdovai – Vladislovas ir Liudvikas Jogailaičiai – XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje ankstesnės Čekijos karalių rezidencijos vietoje iš esmės ir pastatė šiandien matomus Senuosius karališkuosius rūmus. Svarbiausia ir architektūriniu požiūriu įstabiausia jų erdvė yra vadinamoji Vladislovo salė, pavadinta Vladislovo Jogailaičio vardu ir sukurta šio valdovo iniciatyva. Jos architektūroje derinamos įmantrios vėlyvosios Gotikos ir gimstančio Renesanso formos. Vladislovas Jogailaitis buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio sūnus, Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro bei Žygimanto Senojo, taip pat šv. Kazimiero brolis. Prahos pilies Senuosiuose karališkuosiuose rūmuose taip pat rezidavo ir Vladislovo Jogailaičio duktė Ona, ištekėjusi už būsimojo imperatoriaus Ferdinando Habsburgo ir atvėrusi kelią šios dinastijos įsigalėjimui Vidurio Europoje. Istoriniai bei dinastiniai Prahos, Krokuvos ir Vilniaus rezidencijų ryšiai XV–XVI a. neabejotinai turėjo įtakos ir renkantis visų šių rūmų architektūrines formas, todėl gali būti itin aktualūs norint susipažinti su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos raida.

Organizuoja Čekijos respublikos ambasada.

Paskaita vyks čekų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

Paskaita nemokama, tačiau prašom iš anksto registruotis paspaudus šią nuorodą.

Atnaujinta
2017-04-18
Pradžia  |  Lankytojams  >  Renginiai  >  Vieša paskaita „Prahos pilies Senieji karališkieji rūmai ir jų statybos istorija“