Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Grafikos darbas Daugpilio (Dunaburgo) lietuvių ir lenkų tvirtovė

Grafikos darbas Daugpilio (Dunaburgo) lietuvių ir lenkų tvirtovė

Iš Samuelio Pufendorfo (Samuel Pufendorf, 1632–1694) veikalo De Rebus a Carolo Gustavo... (Niurnbergas, 1696)
Popierius, vario raižinys; 36 x 41,5 cm
Inv. Nr. VR-588
2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)
Signatūra – w. Swidde Sculp: Holmiae.1690.

Samuelis Pufendorfas (Samuel Pufendorf, 1632–1694) buvo vokiečių kilmės Lundo universiteto (Švedija) profesorius. 1677 m., danams užėmus Lundą, pakviestas į Stokholmą. Ėjo Švedijos karaliaus Karolio XI istoriografo pareigas. Tuo laikotarpiu parengė karaliaus tėvo Karolio X Gustavo valdymo istoriją. 1687 m. pasiprašė atleidžiamas iš pareigų. 1688-aisiais persikėlė į Berlyną, ėjo Brandenburgo markgrafo ir Prūsijos kunigaikščio Frydricho Vilhelmo dvaro istoriografo pareigas, buvo tarybos narys. 1694 m. ėmė rūpintis tarnaujant Švedijos karaliui parengto Karolio X Gustavo valdymo istorijos rankraščio leidyba. Veikalą nuspręsta iliustruoti Eriko Jonsono Dalbergo (Erik Jönsson Dahlbergh, 1625–1703) piešiniais. Knyga išleista 1696 m. Niurnberge. Leidinys sulaukė didelės sėkmės, 1697 m. išverstas į vokiečių kalbą. Kaip ir leidime lotynų kalba, daugelis graviūrų buvo sukurta pagal E. J. Dalbergo piešinius. Vėliau pasirodė dar daugiau leidimų. Deja, autoriui nebuvo lemta pasidžiaugti savo kūrinio sėkme – 1694 m. jis mirė nuo kraujo užkrėtimo, kai vinimi persidūrė kojos pirštą.

Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1655 m. kariavo su Maskva ir kazokais, kai į karą su Abiejų Tautų Respublika įsitraukė ir Švedijos Karalystė, pasinaudojusi pretekstu, kad valdovas Jonas Kazimieras Vaza neatsisako pretenzijų į Švedijos sostą. Tų pačių metų liepos 9 d. iš Rygos išžygiavusi švedų kariuomenė, vadovaujama G. A. Levenhaupto, pasinaudojo nepavykusiu pirmuoju Maskvos bandymu užimti Daugpilį ir pirmoji paėmė miestą bei pilį. Maskvos kariuomenė nenorėjo veltis į konfliktą dviem frontais, todėl atsitraukė, paliko Daugpilį švedams ir išžygiavo į Vilnių. Valdovas Jonas Kazimieras Vaza supyko, kad Daugpilis liepos 11 d. švedams pasidavė be kovos. Dėl kritusios tvirtovės buvo priekaištaujama Lietuvos didžiajam etmonui Jonušui Radvilai (1612–1655), valdovas net įtarinėjo, kad etmonas rengia sąmokslą.

Daugpilis dabar priklauso Latvijos Respublikai. Miestą apie 1273 m. įkūrė Livonijos ordinas, čia buvo pastatyta ir Duneburgo pilis. Tiek pilį, tiek ir visą miestą iki XV a. nuolat puldinėjo lietuviai. 1559 m. Vilniaus sutartimi Livonijos karo metais (1558–1583) miestą ėmė globoti Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo 1561 iki 1569 m. miestas priklausė kunigaikštystei. Nuo 1569 m., kai buvo sudaryta Liublino unija, iki 1772 m. (pirmojo padalijimo) Daugpilis buvo Abiejų Tautų Respublikos dalis. Steponas Batoras 1582 m. kovo 26 d. miestui suteikė Magdeburgo teises, to paties valdovo įsakymu dabartinės pilies vietoje, prie Dauguvos upės, XVI a. antroje pusėje pradėta statyti pilis. Bastioniniai įtvirtinimai, pažymėti grafikos darbe, greičiausiai atsirado XVI a. paskutiniame ketvirtyje arba XVII a. pirmoje pusėje.

Darbo dešiniame kampe įkomponuota „N. 24“.

Darbas publikuotas
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015, sud. / ed. by D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 162–163, kat. Nr. IV.9.

Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Dundulis B. Švedų feodalų įsiveržimai į Lietuvą XVII–XVIII a., Vilnius, 1977, p. 44.
Garšva K. „Daugpilis“, in: Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas, t. 1, sud. E. Manelis, A. Račis, Vilnius, 2011, p. 230.
Jeziorski P. A. „Dyneburg w ostatnim stuleciu istnienia Rzeczpospolitej Obojga Narodów. Przyczynek do dziejów społecznych i gospodarczych miasta“, in: Stan badań nad wielokulturowym dziedzictwem dawnej Rzeczypospolitej, t. 2, red. W. Walczak, K. Łopatecki, Białystok, 2010, s. 415.
Reklaitis P. „Lietuvos Brastos 1657 metų apgulimo vaizdas ir jo autorius švedų maršalas Erik Dahlbergh“, in: Prarastosios Lietuvos pėdsakų beieškant. Straipsniai iš Lietuvos dailės ir kultūros istorijos, rašyti 1954–1990 m. Vokietijoje, Vilnius, 1999, p. 228–230.
Sliesoriūnas G. Lietuvos istorija, t. 6: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija XVI a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje (1588–1733 metais), Vilnius, 2015, p. 462–463.