Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Kiaušinių lukštai

Kiaušinių lukštai

XIV a. pab. – XV a. pr.
Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpuso prieigų 2006–2008 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinių inv. Nr. Kt. 4, 5
Konservavo Deimantė Baubaitė (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Lukštų tyrimus atliko Saulius Rumbutis (Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus)

Nors kiaušiniai visais istoriniais laikais buvo svarbi žmogaus raciono dalis, kai kalbama apie jų vartojimą Viduramžiais, reikia konstatuoti, kad rašytiniuose ir ikonografiniuose šaltiniuose jie buvo retai vaizduojami ir minimi. Dar rečiau greitai suyrančių kiaušinių lukštų pavyksta rasti atliekant archeologinius tyrimus. Paprastai kultūriniuose sluoksniuose randami kiaušinių lukštų fragmentai būna tokie maži, kad nustatyti, kokiai šeimai ar tuo labiau rūšiai jie priklauso, nebūna jokios galimybės. Dėl ilgo buvimo žemėje išnyksta ir dar vienas paukščių rūšiai nustatyti svarbus elementas – lukšto pigmentacija. Todėl tik gana retais atvejais radus didesnius fragmentus ar pavykus sudėlioti didesnę lukšto dalį iš smulkių gabalėlių galima tikėtis tikslesnių rezultatų.

Vykdant detaliuosius archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje 2007 m. pavyko rasti net kelis neblogai išlikusius kiaušinių lukštus. Jie datuojami XIV a. pabaiga – XV a. pradžia. Ištyrus jų fragmentus, nustatyta, kad vienas priklausė vištos (Gallus gallus domesticus) (1, 2 pav.), o kitas – žąsies (Anser sp.) arba pilkosios gervės (Grus grus) kiaušiniui (3 pav.). Remiantis šiais rezultatais ir tiriant pilies teritoriją gausiai randamais vištų bei žąsų kaulais, galima konstatuoti, kad bent nuo XIV a., be naminių vištų, buvo auginama ir nemažai naminių žąsų. Kaip ir vištos, jos buvo nepamainomas mėsos ir kiaušinių šaltinis. Negalima atmesti ir tikimybės, kad vienas rastų kiaušinių yra gervės – šių paukščių kaulų Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje taip pat randama. Atsižvelgiant į minėtus faktus, gali spėti, kad arba gervės buvo veisiamos nelaisvėje, arba kad tai yra Viduramžiais įprasto maisto atsargų papildymo būdo – laukinių paukščių kiaušinių rinkimo – pavyzdys.

Kiaušinių surinkimas vištidėje, XIV a.

Diego Velaskeso (Diego Velazquez, 1599–1660) paveikslas „Sena moteris, verdanti kiaušinius“, 1618

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Blaževičius P., Rumbutis S., Zarankaitė T. „Medžiokliniai, medžiojamieji ir naminiai paukščiai Vilniaus pilyje XIV–XVI a. naujausių tyrimų duomenimis“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, Vol. II: MMXI, comparavit G. Striška, Vilnae, MMXII, p. 299–319.