Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Tilto per Vilnią konstrukcijos fragmentas

Tilto per Vilnią konstrukcijos fragmentas

1584–1585 m.
Pušis, ąžuolas
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Pilies vartų archeologinių tyrimų 2007–2008 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 11375.
Konservavo ir restauravo Deimantė Baubaitė, Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 184/8025 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Medienos rūšies tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė, tyrimo Nr. LIG-11-5; LIG-11-12 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Dendrochronologinius tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Vilniaus Žemutinės pilies teritoriją su miestu, buvusiu už Vilnios upės kairiosios vagos (dabar Šventaragio gatvė), jungė tiltas. Jis pirmą kartą paminėtas 1495 m. vasario 13 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegijoje Vilniaus miestiečiams. Joje rašoma, kad tarp pilies ir miesto miestiečiai pastatė tiltą. Iš viso privilegijos teksto aišku, kad toks tiltas buvęs ir anksčiau.

Apie Vilniaus Žemutinės pilies jungtį su miestu XVI a. pirmoje pusėje informuoja dvi privilegijos Vilniaus vaivadai Albertui Vaitiekui Goštautui. 1529 m. rugpjūčio 27 d. Žygimantas Senasis jam leidžia „iš akmens arba plytų pastatyti tiltą prieš Žemutinės pilies vartus, o virš to tilto pastatyti pirklių kamaras arba prekyvietes“, už kurias jam ir jo palikuonims visiems laikams leidžiama rinkti mokesčius. Manoma, kad šio tilto mūrinių atramų liekanos rastos archeologams 2013 m. tyrinėjant Šventaragio gatvę.

Prie XV a. statyto senojo Pilies vartų bokšto apie 1565–1566 m. pradėtas statyti naujas Pilies vartų pastatas. Matyt, dėl pastato išplėtimo ties naujais vartais tuo pat metu statytas ir naujas tiltas per Vilnią. Archeologai rado pirmojo čia buvusio tilto pušinius polius ir antrojo tilto konstrukcijos, statytos ant senojo tilto polių, liekanas. Šiam tiltui statyti panaudotos tašytos pušinės sijos, kirstos 1584–1585 metais. Gulsčios, stačios ir įžambios sijos tarpusavyje sujungtos tašytomis jungtimis ir sutvirtintos ąžuoliniais kaiščiais. Manoma, kad šį tiltą sunaikino 1610 m. gaisras. Panašios konstrukcijos tiltas vaizduojamas ir Georgo Brauno (Georg Braun) ir Franso Hogenbergo (Frans Hogenberg) „Pasaulio miestų atlase“ („Civitates Orbis Terrarum“), išspausdintame Vilniaus miesto XVI a. plane.

Vėlesnio tilto prie pat Pilies vartų neaptikta, tačiau manoma, kad tiltas turėjo būti įrengtas iki tol, kol buvo užpilta Vilnios senoji vaga. 1746 m. spalio 4 d. Vilniaus kapitulos posėdžio protokole pažymėta, kad reikia taisyti karaliaus ekonomijai priklausiusį Pilies tiltą – jis sugriuvo, nes buvo užteršti kanalai, o vanduo apsėmė ir Katedros požemius.

Medžiagą parengė Gintautas Striška
Fotografai Mindaugas Kaminskas, Vytautas Abramauskas

Panaudoti šaltiniai ir literatūra
Glemža L. „Vilniaus miesto ir pilies ryšiai XVI–XVIII a.“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2005–2006 m. tyrimai, sudarė L. Glemža, Vilnius, 2007, p. 52–80.
Vėževičienė V., Kvizikevičius L., Lenkaitytė U. M., Sprindys S. „Tyrimai Šventaragio gatvėje“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2013 metais / Archaeological 
investigations in Lithuania in 2013, vyriausiasis redaktorius G. Zabiela, Vilnius, 2014, p. 393–400.
Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarė R. Ragauskienė, Vilnius, 2006, p. 287–289.
Pukienė R. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos archeologinės medienos dendrochronologiniai tyrimai: medžių rievių chronologijos 2008 m. variantas. Ataskaita, Vilnius, 2008, p. 34–39, LDKVR mokslinis archyvas, b. Nr. GTA-21.

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Tilto per Vilnią konstrukcijos fragmentas