Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Vėduoklė

Vėduoklė

XVII a. pab. – XVIII a.
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimai 1992 metais, radinio inv. Nr. 3779.
Restauravo Mantvidas Mieliauskas, rest. prot. Nr. 480/14019 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
SEM-EDX analizę atliko Medeina Steponavičiūtė, tyrimo Nr. MT-15/1576 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

1992 m. archeologai Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje aptiko labai retą kaulinį dirbinį – sulankstomą vėduoklę. Ją galima datuoti XVII a. pabaiga – XVIII amžiumi. Vėduoklės dalių ilgis 7,1 cm, plotis 0,8–1,1 cm, ant jų fragmentiškai išlikęs neryškus pieštas ornamentas. Likusi 2 cm ilgio kaulinėms detalėms sukabinti skirta vinutė.

Tokios vėduoklės yra gana trapios, todėl per archeologinius tyrimus dažniausiai aptinkama tik jų smulkių dalių. Vilniuje rastos vėduoklės pagaliukai yra pagaminti iš kaulo, o tiksliau – iš šonkaulių. Jas gaminant naudotas ir dramblio kaulas, vėžlio kiautas, ragas arba net perlamutras.

Manoma, kad tokio tipo vėduoklės buvo išrastos Japonijoje, o Europą pasiekė iš Kinijos per Portugaliją apie 1500 metus. Pirmiausia jos paplito Italijoje. XVII a. Prancūzijoje vėduoklės buvo prabangos ženklas, naudotos įvairių ceremonijų metu. Sulankstomos vėduoklės buvo itin populiarios XVIII amžiuje. Tuomet jos buvo pagrindinis damų aksesuaras, įvairiomis progomis naudotos skirtingos vėduoklės. Susiformavo netgi nebyli vėduoklių kalba: pagal tai, kaip buvo laikoma vėduoklė, buvo galima perduoti tam tikrą žinutę, išreikšti savininko (-ės) jausmus arba ketinimus. Įdomu ir tai, kad Europoje vėduoklės buvo išskirtinai moteriškas aksesuaras, o Tolimuosiuose Rytuose jas plačiai naudodavo ir vyrai.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius, Heidi Luik, Mantvidas Mieliauskas
Fotografai Mantvidas Mieliauskas (prieš restauravimą), Vytautas Abramauskas (po restauravimo)

Panaudota literatūra
Kuldna-Türkson K. „Lehvikute ajaloost / On the history of fans“, in: Volditud maailm. Lehvikud Eesti Kunstimuuseumi kogudest / Folded World. Fans from the Collections of the Art Museum of Estonia / Дуновение эпохи. Веера из собрания Художественного музея Эстония, koostajad A. Murre, K. Kuldna-Türkson, Tallinn, 2015.
Rijkelijkhuizen M. „Tortoiseshell in the 17th and 18th century Dutch Republic“, in: Ancient and Modern Bone Artefacts from America to Russia. Cultural, Technological and Functional Signature, edited by A. Legrand-Pineau, I. Sidéra, N. Buc, E. David, V. Scheinsohn, (British Archaeological Reports International Series, 2136), Oxford, 2010, p. 97–106.
van Vilsteren V. T. Het Benen Tijdperk. Gebruiksvoorwerpen van been, gewei, hoorn en ivoor 10.000 jaar geleden tot heden, Assen, 1987.

Volditud maailm. Lehvikud Eesti Kunstimuuseumi kogudest / Folded World. Fans from the Collections of the Art Museum of Estonia / Дуновение эпохи. Веера из собрания Художественного музея Эстония, koostajad A. Murre, K. Kuldna-Türkson, Tallinn, 2015.

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Vėduoklė